UAB „Kintai“ direktorius Rimgaudas Višinskas: „Tokios paskolos yra tikrai didelė pagalba“

Spausdinti
2020-10-14

Tęsiame reportažų ciklą, pasakojantį ūkių bei ūkininkų patirtis koronaviruso (COVID-19) pandemijos laikotarpiu, ir šįkart dalinamės UAB „Kintai“ direktoriaus Rimgaudo Višinsko pasakojimu. Dažnai kalbėdami apie finansines priemones ir jų įgyvendinimą, kalbame apie skaičius. Tačiau už jų slypi žmonės – ūkininkai, kurie sunkiu ir kasdieniu darbu rūpinasi, kad mūsų namus pasiektų jų ūkių produkcija, bei skatina šalies ekonomikos augimą.

– Trumpai papasakokite apie savo ūkį ir kokią veiklą vykdote?

– Veikiame jau beveik tris dešimtmečius, nuo 1992 m., o mūsų pagrindinė veikla yra akvakultūra. Turime 600 ha tvenkinių ir auginame karpius, amūrus, plačiakakčius, eršketus, upėtakius. Užaugintą žuvį perdirbame savo ceche ir parduodame didiesiems Lietuvos prekybos tinklams.

Taip pat turime ir savo restoraną, keletą nedidelių viešbutėlių, priimame turistus bei juos plukdome turimais laivais po Nemuno deltos regioninį parką.

– Su kokiomis problemomis susidūrėte COVID-19 pandemijos akivaizdoje?

– Mūsų produkcijos pagrindiniai pirkėjai yra didieji mažmeninės prekybos tinklai, parduodantys šviežią žuvį ir jos produkciją galutiniams vartotojams. Prasidėjus karantinui sumažėjo pirkėjų srautai parduotuvėse, labiau išaugo poreikis ilgo galiojimo produktams, todėl pasikeitė pirkėjų prekių asortimentas ir žuvies produktų pirkėjai atsisakė pirkti produkciją, ypatingai šviežią žuvį. Dėl to mūsų apyvarta krito apie 80 proc.

„Pirkėjai atsisakė pirkti produkciją, ypatingai šviežią žuvį.“

Šios situacijos akivaizdoje, prasidėjo apyvartinio kapitalo trūkumas, tapo sudėtinga laiku atsiskaityti su tiekėjais. Mūsų ūkyje dirba apie 50 darbuotojų ir tai yra nemažai žmonių, kurių gyvenimas priklauso nuo įmonės pajamų. Pradėjome ieškoti sprendimų, kurie garantuotų mūsų veiklos tęstinumą bei padėtų išlaikyti darbuotojus, neskelbiant prastovų ir nesiimant kitų drastiškų sprendimų.

Žinoma, paskelbus karantiną visiškai sustojo ir mūsų kitos papildomos veiklos – restoranas, viešbutis, kelionės laivais. Jos atsigavo jau tik sušvelninus apribojimus.

– Iš kur sužinojote apie Žemės ūkio paskolų garantijų fondo teikiamas lengvatines paskolas ir kaip vyko visas procesas?

– Apie teikiamas lengvatines paskolas sužinojome iš Žemės ūkio ministerijos skelbiamos informacijos. Savo finansų valdymą esame patikėję audito kompanijai, kuri ir rūpinosi bendravimu su finansų tarpininku bei Žemės ūkio paskolų garantijų fondu dėl paskolos suteikimo.

„Tikrai jautėme, kad su šia finansine priemone yra noras padėti.“

Pradžioje nesitikėjome, kad paraiškos pateikimo procesas vyks taip sklandžiai, tačiau viskas įvyko labai greitai, nepajutome jokių dirbtinai sukeltų kliūčių, perdėto „popierizmo“ ar biurokratijos. Tikrai jautėme, kad su šia finansine priemone yra noras padėti.

– Kaip gautos paskolos lėšos pagelbės Jūsų ūkiui?

– Kaip ir minėjome, didžiausias iššūkis buvo apyvartinių lėšų trūkumas, atsiradęs kritus pajamoms, tad lengvatinė paskola būtent ir padės išspręsti šį sunkumą.

Gautas lėšas panaudosime šiuo metu aktualiausioms reikmėms: atsiskaityti su tiekėjais už pašarus žuvims, darbuotojų atlyginimams sumokėti, kurui ir kitoms einamosioms išlaidoms apmokėti.

Svarbu paminėti, kad šioje situacijoje verslui labai pagelbėja galimybė paskolos grąžinimą atidėti iki 12 mėnesių.

– Kokias matote savo ūkio perspektyvas ateityje?

– Į savo ūkio perspektyvas žiūrime labai optimistiškai – dirbame jau 28 metus, tvirtai ir nuoširdžiai vykdome savo pagrindinę akvakultūros veiklą bei nuolat stengiamės pasiūlyti papildomas alternatyvias paslaugas. Tad tikime, kad dabartinius sunkumus įveiksime ir iš „krizės“ išeisime dar stipresni.

„Patartume sužinoti daugiau, nes tokios paskolos yra tikrai didelė pagalba.“

– Ką patartumėte kitiems ūkiams, susidūrusiems su panašiomis problemomis?

– Jeigu ir kiti ūkiai ar ūkininkai susidūrė su panašiais sunkumais, bet dar nesidomėjo šia galimybe – patartume sužinoti daugiau, nes tokios paskolos yra tikrai didelė pagalba. Žinoma, būtų gerai, kad tai nebūtų vienkartinis projektas ir ūkiai visada, esant reikalui, turėtų galimybę pasinaudoti valstybės pagalba, o pamokos, kurias išmokome šiuo laikotarpiu, būtų puikus pagrindas kokybiškam ūkių ir valstybės institucijų bendradarbiavimui ateityje.

– Dėkojame Jums už pokalbį.

« Atgal