Šiais metais Žemės ūkio paskolų garantijų fondas mini veiklos 20-metį. 1997 m. įkurta finansų institucija jau du dešimtmečius siekia padėti ūkio subjektams, neturintiems pakankamai įkeičiamo turto, finansinių išteklių, kurti ir plėtoti verslą kaimo vietovėse, modernizuoti ūkius bei įmones. Teikiamos kreditų bei lizingo garantijos, palūkanų ir garantinių įmokų kompensavimas sudaro palankias skolinimosi sąlygas, skatina ekonominę žemės ūkio sektoriaus plėtrą, tradicinių bei alternatyvių verslų kūrimą kaimo vietovėse.
Per 20 veiklos metų Žemės ūkio paskolų garantijų fondas už kredito įstaigų žemės ūkio, žuvininkystės, alternatyviosios veiklos subjektams bei žemės ūkio produktų perdirbimo įmonėms išduotus 640 mln. Eur kreditų suteikė beveik 5 tūkst. garantijų už 390 mln. Eur. Kaimo vietovėse tai leido įgyvendinti investicinių projektų už 860 mln. Eur.
Garantijos teikiamos ir Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai, vykdančiai intervencines rinkos reguliavimo priemones – suteikta 70 tokių garantijų už 440 mln. Eur. Bendras Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantijų portfelis per 20 metų siekia 830 mln. Eur, investicijos į žemės ūkio ir kaimo sektorių – beveik 1,1 mlrd. Eur.
„Kreditai su garantija žemės ūkio, alternatyviosios veiklos, žuvininkystės subjektams bei žemės ūkio produktų perdirbimo įmonėms, leidžia modernizuoti verslą, jį plėsti, pradėti naują ūkinę veiklą, sukurti naujas darbo vietas kaimo vietovėse“ – teigia Žemės ūkio paskolų garantijų fondo direktorė Danguolė Čukauskienė. „Praėjusių metų pabaigoje buvo priimtas sprendimas suvienodinti garantijų teikimo sąlygas – dabar kreditų garantijos visiems ūkio subjektams gali būti teikiamos iki 80 procentų kredito sumos.“
Žemės ūkio paskolų garantijų fondas bendradarbiauja su visais Lietuvoje veikiančiais bankais ir kredito unijomis. Daugiausia garantijų buvo suteikta DNB (26 proc. viso garantijų portfelio), SEB (16 proc.), Šiaulių (14 proc.) bankams. Pastaraisiais metais aktyviau dirbama su kredito unijomis (per paskutinius 3 metus kredito unijoms suteikiama kas trečia garantija), kurios finansuoja smulkesnius ūkius.
Pagrindiniai klientai, besinaudojantys kreditais su garantija – ūkininkų ūkiai. Jiems suteikta garantijų už 225 mln. Eur (60 proc. visų kreditų su garantija), jie iš kredito įstaigų galėjo pasiskolinti 360 mln. Eur kreditų. Garantijos taip pat teikiamos žemės ūkio bendrovėms, kooperatyvams ir kitoms įmonėms (22 proc.), įvairiam smulkiajam verslui kaimo vietovėse (17 proc.), perdirbimo įmonėms tiek mieste, tiek kaime (3 proc.).
Pasak direktorės D.Čukauskienės, daugiausia kreditų su garantija per 20 Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklos metų buvo skiriama investicijoms. Joms kredito įstaigos suteikė beveik 530 mln. Eur kreditų arba 82 proc. visų kreditų su garantija. Nemažai žemės ūkio subjektai naudojosi ir galimybe gauti finansavimą trumpalaikiam turtui įsigyti – tam skirta 110 mln. Eur.
Investiciniai projektai dažniausiai susiję su žemės ūkio technikos atnaujinimu (250 mln. Eur kreditų su garantija), statyba ir rekonstrukcija (126 mln. Eur), gamybinės įrangos įsigijimu (83 mln. Eur). Taip ūkio subjektai, naudodamiesi kreditų garantijomis, gali įsigyti žemės ūkio ar miškų paskirties žemės, miškų ūkio technikos bei kitos įrangos. Besiskolinantieji trumpalaikiam turtui, dažniausiai įsigyja trąšų, sėklų, chemijos priemonių, taip pat kreditai skiriami gyvuliams, daugiamečiams sodiniams įsigyti bei paslaugoms apmokėti.
Pagal veiklos sritį kreditais su garantija daugiausiai buvo finansuojamos tradicinės žemės ūkio šakos – augalininkystė ir gyvulininkystė, atitinkamai jos pritraukė 262 mln. Eur ir 190 mln. Eur investicijų. Kaimo vietovėse taip pat sparčiai kuriasi alternatyvieji verslai – ūkio subjektai, užsiimantys paslaugų teikimu, kaimo turizmu, miškininkyste, medienos ruoša bei žemės ūkio produktų perdirbimo įmonės kaimo vietovėje investavo 150 mln. Eur kredito įstaigų skolintų lėšų.
Kreditų garantijomis daugiausia naudojasi žemdirbiškų rajonų ūkininkai bei kaimo verslininkai. Daugiausia garantuotų kreditų žemės ūkio veiklos subjektams suteikta Kėdainių (36 mln. Eur), Panevėžio (23 mln. Eur), Šiaulių bei Šakių rajonuose (po 21 mln. Eur). Alternatyviosios veiklos subjektai daugiau investavo Šilalės (20 mln. Eur), Vilniaus (10 mln. Eur) bei Kauno rajonuose (9 mln. Eur).
„Kreditų garantijos leidžia pritraukti investicijas į kaimo vietoves, o investicijos – kuria ir išsaugoti darbo vietas“ – sako D.Čukauskienė. „Skaičiuojame, kad per visą 20 metų veiklos laikotarpį garantijų dėka kaimo vietovėse buvo sukurta ir išsaugota 28,5 tūkst. darbo vietų.“
Žemės ūkio paskolų garantijų fondas teikia ne tik kreditų bei lizingo garantijas, taip pat administruoja ir dalies garantinio užmokesčio bei kredito įstaigoms sumokėtų palūkanų kompensavimą. Palūkanų kompensavimas skiriamas tiek už investicinius kreditus, tiek ir kreditus, skirtus trumpalaikiam ar biologiniam turtui įsigyti. Kreditų su garantija gavėjams per 20 veiklos metų kompensuota 11 mln. Eur kredito palūkanų, taip pat beveik 17 mln. Eur garantinio užmokesčio. Valstybės pagalba – palūkanų bei garantinio užmokesčio kompensacijomis – pasinaudojo apie 1500 klientų.
Žemės ūkio paskolų garantijų fondas administruoja ir kitas finansų inžinerijos priemones. Pagal vieną iš jų kredito įstaigos 2009-2010 m. 475 ūkio subjektams išdavė 39 mln. Eur lengvatinių kreditų su mažesnėmis nei rinkoje palūkanomis. Šiais metais planuojama įgyvendinti ir daugiau panašių priemonių – panaudojant iš lengvatinių kreditų grįžtančias lėšas, kredito įstaigoms planuojama teikti portfelines garantijas, kurios leistų pagreitinti kreditų su garantija išdavimą, kreditai būtų išduodami palankesnėmis sąlygomis nei įprastai.
„Per 20 metų situacija Lietuvoje gerokai pasikeitė“ – teigia D.Čukauskienė. „Kadangi ūkininkai dažniausiai jau turi kreditavimo istoriją, kredito įstaigos vis dažniau jiems skolina ir be garantijos. Tačiau yra daug jaunųjų ūkininkų, besikuriančių naujų verslų kaime, alternatyviosios veiklos subjektų, kurie neturi pakankamo užstato, yra rizikingesni, todėl jiems garantijos labai reikalingos. Tikime, kad Žemės ūkio paskolų garantijų fondas ir toliau liks „draugiška“ finansų įstaiga, teikiančia pagalbą, kai jos labiausiai reikia.“
