Žiniasklaidos atstovams buvo pristatyti preliminarūs Žemės ūkio paskolų garantijų fondo 2005 m. veiklos rezultatai

Spausdinti
2005-12-15

2005 m. UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas” preliminariais duomenimis suteikė daugiausia kreditų garantijų negu per bet kuriuos ankstesniuosius aštuonerius veiklos metus. Bankams ir kredito unijoms už jų išduotas paskolas žemdirbiams, perdirbėjams ir kaimo verslininkams šiemet suteikta 317 kredito garantijų. Tai 96 proc. daugiau negu 2004 metais. Minėti ūkiai ir verslininkai su garantijomis iš kredito įstaigų pasiskolino 176,6 mln. litų. Tai 83,9 mln. litų daugiau nei pernai.

Tokį staigų skolinimosi su garantijomis padidėjimą įtakojo keletas veiksnių. Svarbiausia, kad, pradėjus veikti ES rinkos ekonominiams mechanizmams, padidėjo žemdirbių pajamos. Daugiau pradėta įgyvendinti ES ir nacionalinio biudžeto lėšomis remiamų investicinių projektų. Šiems projektams parama teikiama kompensaciniu principu – tai yra pirma reikia įsigyti. Palyginti su ankstesniais metais, kreditai buvo pigūs, o dalis palūkanų (30-60 proc.) kompensuojama iš Kaimo rėmimo programos lėšų. Suaktyvėjo bendradarbiavimas su visais komerciniais bankais, žemdirbiai tapo drąsesni ir aktyvesni. Jais labiau pasitikėti pradėjo ir bankai.

Mūsų ūkiai ir kaimo verslininkai pagal veiklos stažą dar yra besiformuojantys. Daugelis jų, skolindamiesi iš bankų, neturi pakankamai įkeičiamo turto. Todėl pagrindinis Žemės ūkio paskolų garantijų fondo uždavinys – kredito įstaigoms už jų išduodamas paskolas suteikti Valstybės garantiją.

Pagal garantijų sumą 45 proc. garantijų atitenka už ūkininkams išduotus kreditus, 32 proc. – žemės ūkio įmonėms, 14 proc. – smulkiems kaimo verslininkams ir 9 proc. – žemės ūkio produkcijos perdirbėjams.

Daugiausia kredito garantijų suteikta bankams už jų išduotas paskolas investicijoms gamybai modernizuoti. Jos sudaro net 85 proc. visų 2005 m. suteiktų garantijų. Suprantama, čia pirmenybė buvo skiriama projektams, remiamiems ES lėšomis. Šiemet jie sudarė 43 proc. visų kreditų garantijų investicijoms. Tačiau šis skaičius rodo, kad ūkiai palyginti daug skolinasi gamybai modernizuoti ir negaudami ES paramos.

Daugiausia kreditų su garantija šiemet išdavė bankas „NORD/LB Lietuva”, SEB Vilniaus bankas, Hansabankas, Šiaulių bankas bei Ūkio bankas.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantiniai įsipareigojimai kredito įstaigoms sudaro apie 260 mln. litų. Vidutiniškai blogų garantijų dalis sudaro tik 0,6 proc. visų per 8 veiklos metus išduotų garantijų.

Bendrovė atlieka tyrimus, bankams teikia analitines apžvalgas apie žemės ūkio ir kaimo verslų pajamingumą, vykstančius procesus rinkoje ir pan. Tuo siekiama, kad kreditų gavėjų, kredito įstaigų ir bendrovės rizika būtų minimali. Tai svarbiausias tikslas 2006 metams.

Bendrovės analitikai prognozuoja, kad 2006 metais skolinimasis su Valstybės garantija didės. Tam turės įtakos numatyta didesnė parama ES lėšomis remiamiems projektams. Vien jiems įgyvendinti gali prireikti skolintis apie 560 – 600 mln. litų. Čia svarbus vaidmuo teks kreditų garantijoms, kaip vienai iš sąlygų, skatinančių daugiau investuoti ir sparčiau modernizuoti gamybą, didinti konkurencingumą. Didėjantis skolinimasis, Žemės ūkio paskolų garantijų fondo specialistų nuomone reiškia, kad vis daugiau ūkių labiau pasitiki savimi ir tiki geresne ateitimi.

« Atgal