Kas yra Paskolų fondas?

Spausdinti

Kas yra Paskolų fondas?

Siekdama padidinti žemės ūkio ir kaimo verslo sektoriaus konkurencingumą, paspartinti Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (toliau – KPP) lėšų įsisavinimą bei sukurti verslo plėtrai palankesnes finansavimo galimybes, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija įkūrė Paskolų fondą. Paskolų fondas, sukurtas pagal KPP nuostatas, suteikia galimybę ūkio subjektams pasinaudoti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) lėšomis ir gauti lengvatines paskolas savo verslui finansuoti ir plėtoti.
 

Teisinis reglamentavimas

Paskolų fondo valdytoju Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 3D-525 buvo paskirtas UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Paskolų fondas veikia vadovaudamasis Europos Komisijos reglamentais (EB) Nr. 1974/2006 ir Nr. 1698/2005 (įskaitant visus vėlesnius akto pakeitimus ir papildymus), taip pat Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 3D-503 patvirtintomis Finansų inžinerijos priemonių administravimo taisyklėmis. Paskolų fondas veikia kaip atskira finansinė grupė (atskiras apskaitos vienetas) finansų įstaigos ŽŪPGF sudėtyje.

Finansų inžinerijos instrumentams įgyvendinti ir finansuoti sutartį 2009 m. rugpjūčio 3 d. pasirašė trys institucijos: Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), veikianti kaip KPP priemonių valdymo institucija, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), atsakinga už KPP priemonių administravimą, ir UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, veikiantis kaip Paskolų fondo valdytojas.
 

Paskolų fondo biudžetas

Paskolų fondui iš viso buvo skirta 181 mln. Lt - iš jų 75 proc. EŽŪFKP lėšų ir 25 proc. nacionalinio biudžeto lėšų.
 

Pagrindiniai veiklos principai

Paskolų fondo valdytojas, gavęs lėšas per jas administruojančią NMA, nustatyta tvarka atrenka finansinius tarpininkus – bankus ir/ar kredito unijas, kuriems suteikia tikslines paskolas lengvatinėms paskoloms ūkio subjektams pagal KPP priemones teikti. Paskolų fondo valdytojas vykdo finansinių tarpininkų veiklos stebėseną, lėšų panaudojimo kontrolę, vadovaudamasis su finansiniais tarpininkais pasirašytų sutarčių nuostatomis. Paskolų fondo valdytojas už savo veiklą atsiskaito NMA ir ŽŪM.

Lengvatinių paskolų palūkanos nustatomos mažesnės negu tuo metu esančios rinkoje.

Paskolų fondo lėšos gali būti naudojamos lengvatinėms paskoloms teikti pagal dvi 1-osios KPP krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas” priemones:
 

  • „Žemės ūkio valdų modernizavimas – parama paskolomis” priemonės pirmąją veiklos sritį ,,Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų bendrijos standartų įgyvendinimas“ bei antrąją ir trečiąją veiklos sritis;
  • „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas – parama paskolomis” priemonės pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“.

Norintiems gauti paskolas taikomi tokie pat tinkamumo kriterijai ir reikalavimai, kokie numatyti minėtų KPP priemonių įgyvendinimo taisyklėse.

Lengvatinės paskolos galės būti teikiamos tik investiciniams projektams įgyvendinti, bet ne apyvartinėms lėšoms didinti, kaip tai numatyta KPP priemonių įgyvendinimo taisyklėse.

Ūkio subjektai paraiškas gali teikti arba tik paskolai gauti, arba ir investicinei paramai, ir paskolai gauti. Pastaruoju atveju ūkio subjektui yra skaičiuojamas paramos intensyvumas, išreikštas bendrosios subsidijos ekvivalentu (BSE), kuris parodo, kiek lengvatinis kreditas yra pigesnis už tą, kurį klientas gautų rinkos sąlygomis. Gauta suma turi būti atimama iš investicinės paramos tam, kad nebūtų viršytas leistinas bendras paramos intensyvumas.

Paskolų fondas steigiamas neribotam laikui. Suėjus KPP priemonių įgyvendinimo pabaigos datai, kuri vadovaujantis Finansų inžinerijos priemonių administravimo taisyklėmis negali būti ankstesnė nei 2015 m. gruodžio 31 d.,  Paskolų fondo valdytojas naujų sutarčių su finansiniais tarpininkais nebesudarinės, jo veiklą sudarys grįžtančių lėšų administravimas.